Žiūrėti kodą

Iš Gospel Translations Lithuanian.

Jūs neturite leidimo redaguoti šį puslapį dėl šios priežasties:

Jūs galite žiūrėti ir kopijuoti puslapio kodą:

{{ info | Are You Born Again?}}&nbsp;Tai yra vienas svarbiausių klausimų gyvenime. Jėzus Kristus mokė&nbsp;: „Jei kas negims iš naujo, negalės regėti Dievo karalystės.“ (Jono 3,3)<br>Nepakanka tik atsakyti, kad aš priklausau bažnyčiai ir todėl manu, kad esu krikščionis. Tūkstančiai formalių krikščionių neatspindi jokių atgimimo ženklų, apie kuriuos kalba Šventasis Raštas. Dauguma jų yra išvardinti Pirmajame Jono laiške.<br> '''Gyvenimas be nuodėmės įpročio''' Visų pirma Jonas rašė:“ Kas yra gimęs iš Dievo, nedaro nuodėmės“ (Pirmasis Jono laiškas 3,9). „Mes žinome, jog kiekvienas, gimęs iš Dievo, nenusideda.” (Pirmasis Jono laiškas 5,18). Asmuo, kuris yra gimęs iš naujo, atgijęs, nenusideda iš įpročio. Jis nenusideda savo širdimi, valia ir visa savo esybe. Tikriausiai, kažkada buvo toks laikas, kai jis nesusimąstydavo, ar jo veiksmai yra nuodėmingi ar ne. Jis ne visada sielvartavo atlikęs blogus darbus. Tarp jo ir nuodėmės nebuvo kivirčo - jie buvo draugais. Tačiau tikras krikščionis nekenčia nuodėmės: nuo jos bėga, su ja kovoja, laiko ją didžiausiu maru, neapkenčia jos draugijos naštos, rauda, kai pasiduoda jos įtakai, ir trokšta būti nuo jos visiškai išvaduotas. Nuodėmė jam nebesuteikia malonumo, ji tapo šlykščiu ir neapkenčiamu reiškiniu. Tačiau jis negali pašalinti nuodėmės iš savo sielos. Jei jis teigtų, kad yra be nuodėmės, jis meluotų (Pirmasis Jono laiškas 1,8). Tačiau jis gali pasakyti, kad jis nekenčia nuodėmės ir , kad jis trokšta nenusidėti. Jis negali užkirsti blogoms mintims kelio į savo sąmonę ar sutrukdyti savo ydoms, aplaidumui ir trūkumams būti paviešintiems žodžiu ar veiksmu. Jis žino, „kad mes visi daug kur nusižengiame“ (Jokūbo 3,2). Tačiau Dievo akyse jis iš tiesų gali pasakyti, kad šie dalykai jam sukelia skausmą bei sielvartą ir, kad jo visa esybė prieštarauja jiems. ''Ką apaštalas pasakytų apie tave? Ar esi gimęs iš naujo?'' '''Tikėjimas Kristumi''' Antra, Jonas mokė: „Kiekvienas, kas tiki, kad Jėzus yra Pateptasis, yra gimęs iš Dievo“ (Pirmasis Jono laiškas 5,1). Žmogus, kuris yra gimęs iš naujo, atgijęs, tiki, kad Jėzus Kristus yra vienintelis Gelbėtojas, kuris gali suteikti malonę sielai, kad Jis yra dieviškasis asmuo, Dievo Tėvo paskirtas būtent šiam tikslui. Be Jo nėra kito gelbėtojo. Savyje jis nemato nieko kito kaip nevertumą. Tačiau jis pasikliauna Kristumi, ir pavesdamas save Jam, tiki, kad jo nuodėmės yra atleistos. Jis yra įsitikinęs, kad tikėdamas Kristaus darbo užbaigtumu ir mirtimi ant kryžiaus, Dievo akyse jis yra pripažįstamas teisiu. Tada jis gali ramiai laukti mirties ir paskutiniojo teismo dienos. Kartais jis gali baimintis ar abejoti. Tačiau paklausk jo , ar jis yra pasiryžęs tikėti kuo nors kitu, o ne Kristumi ir paklausyk ką jis pasakys. Paklausk ar jis sudėtų amžinojo gyvenimo viltis į savo paties gerumą, savo darbus, savo maldas, savo pastorių, ar savo bažnyčią ir žiūrėk, ką jis atsakys. ''Ką apaštalas pasakytų apie tave? Ar esi gimęs iš naujo?'' '''Teisumo vykdymas''' Trečia, Jonas rašė: „ Kiekvienas, kuris vykdo teisumą, iš Jo yra gimęs“ (Pirmasis Jono laiškas 2,29). Žmogus, kuris yra gimęs iš naujo ar atgijęs, yra šventas žmogus. Jis stengiasi gyventi pagal Dievo valią, daryti tai, kas Dievui teikia malonę, ir vengti to, ko Dievas nekenčia. Jis nuolat nori žvelgti į Kristų kaip į pavyzdį ir į Gelbėtoją, ir vykdydamas Kristaus įsakymus įrodyti, kad jis yra Kristaus draugas. Jis žino, kas jis nėra tobulas. Jis skausmingai suvokia savo vidinę įsigyvenusią korupciją. Jis atranda, kad jame egzistuoja blogio principas, kuris nuolat kovoja prieš malonę ir bando jį atitraukti nuo Dievo. Tačiau jis nepasiduoda šiam potraukiui, nors ir negali išvengti jo draugijos. Nors kartais jis ir jaučiasi toks prislėgtas, jog suabejoja ar jis iš vis yra krikščionis, jis, kartu su John Newton pajėgia pasakyti: „ Aš nesu tas , kas turėčiau būti; aš nesu tas, kas noriu būti; aš nesu tas, kuo tikiuosi būti kitame pasaulyje, tačiau aš nesu tas, kuris kažkada buvau, ir su Dievo malone, aš esu, kas esu“. ''Ką apaštalas pasakytų apie tave? Ar esi gimęs iš naujo?'' '''Meilė kitiems krikščionims''' Ketvirta, Jonas rašė:“ Mes žinome, kad iš mirties perėjome į gyvenimą, nes mylime brolius“(Pirmasis Jono laiškas 3,14). Žmogus, kuris yra gimęs iš naujo dalijasi ypatinga meile su Kristaus mokiniais. Kaip ir jo Dangiškasis Tėvas, jis myli visus žmones, tačiau jo meilė tiems, su kuriais jis dalijasi tikėjimu Kristumi, yra išskirtinė. Kaip ir jo Valdovas ir Gelbėtojas, jis myli net pačius nedoriausius nusidėjėlius ir rauda dėl jų; tačiau jo meilė tiems, kurie tiki, yra ypatinga. Jų draugijoje, kaip niekur kitur, jis jaučiasi kaip namuose. Atrodytų, kad jie visi yra tos pačios šeimos nariai. Jie yra jo bendražygiai, kovojantys su tuo pačiu priešu. Jie yra jo bendrakeleiviai, keliaujantys tuo pačiu keliu. Jis supranta juos, jie supranta jį. Daugeliu atveju jie gali labai smarkiai skirtis rangu, postu ir turtu, bet tai yra visiškai nesvarbu. Jie yra jo Tėvo sūnūs ir dukros, ir jis negali daryti nieko kito kaip juos mylėti. ''Ką apaštalas pasakytų apie tave? Ar esi gimęs iš naujo?'' '''Pasaulio potraukio nugalėjimas''' Penkta, Jonas rašė: „Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį“ (Pirmasis Jono laiškas 5,4). Žmogus, kuris yra gimęs iš naujo nenaudoja šio pasaulio nuomonės kaip standarto gėriui ir blogiui apibrėžti. Jo nejaudina tai, kad jis nesielgia kaip šis pasaulis, nesidalija tomis pačiomis idėjomis ir nesilaiko papročių. Jam jau neberūpi ką žmonės mano ar šneka apie jį. Jis nugali meilę šiam pasauliui. Jis neranda malonumo tuose dalykuose, kurie paprastai daro kitus žmones laimingais. Jam šie dalykai atrodo kvaili ir neverti amžinosios būties. Dievo garbinimas jam rūpi labiau negu žmonių pagyrimai. Jis labiau bijo užrūstinti Dievą nei žmones. Jam yra nesvarbu ar jis yra kritikuojamas, ar giriamas: jo svarbiausias tikslas yra įtikti Dievui. ''Ką apaštalas pasakytų apie tave? Ar esi gimęs iš naujo?'' '''Tyrumo saugojimas''' Šešta, Jonas rašė: „Kas gimęs iš Dievo, saugo save“ (Pirmasis Jono laiškas 5,18) Žmogus, kuris yra gimęs iš naujo, saugo savo sielą. Jis stengiasi ne tik išvengti nuodėmės, bet ir viso, kas veda prie jos. Jis labai atidžiai renkasi savo draugus. Jis žino, kad nedori ryšiai sugundo širdį, ir tai, kad blogis labiau užkrečiamas nei gėris, lygiai taip pat kaip liga yra labiau užkrečiama nei sveikata. Jis labai rūpestingai planuoja savo laiką; jo didžiausias noras yra vertingai leisti savo laiką. Jis nori gyventi kaip karys priešo žemėje – nuolat dėvėti šarvus ir būti pasiruošęs atremti pagundą. Jis nuolat stengiasi būti atsargiu, kukliu ir pamaldžiu. ''Ką apaštalas pasakytų apie tave? Ar esi gimęs iš naujo?'' '''Testas''' ''Štai šie yra šeši svarūs gimusio iš naujo krikščionio ženklai.'' Šių ženklų gilumas ir ryškumas skirtinguose žmonėse gali labai smarkiai skirtis. Kai kuriuose žmonėse jie yra blankūs ir vos pastebimi. Kituose gi jie yra ryškūs, aiškūs ir tokie nesuklaidinami, kad kiekvienas gali juos atpažinti. Kai kurie iš šių ženklų yra labiau akivaizdūs vienuose asmenyse nei kituose. Retai kada jie visi yra vienodai ryškūs viename žmoguje. Ir vis vien, atsižvelgus į viską, mes čia randame šešis, ryškiai nutapytus, gimusiojo iš Dievo asmens, ženklus. Kaip mes turėtumėme reaguoti į tai? Logiškai mes galime prieiti tik prie vienos išvados – tik tie, kurie yra gimę iš naujo turi šias šešias charakteristikas, o tie, kurie jų neturi, nėra gimę iš naujo. Atrodo, kad ši išvada ir yra toji, prie kurios apaštalas ir norėjo, kad mes prieitumėme. ''Ar tu turi šias šešias charakteristikas? Ar esi gimęs iš naujo?''

Grįžti į Ar esi gimęs iš naujo?.