Žiūrėti kodą

{{ info | Facts: Seen and Unseen}}Jėzus Kristus mirė. Jis buvo palaidotas. Prisikėlė trečiąją dieną. Jį matė daugybė skirtingų liudininkų. 
<blockquote>„Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus; ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus; ir kad Jis pasirodė Kefui, po to dvylikai. Po to Jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas tebegyvena iki šiol.“ (I kor 15, 3-7) </blockquote>
Kai Biblija sako, kad „mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu” (II kor 5,7) tai nereiškia, kad nėra jokių matomų ženklų, arba tai , kad šiandien nebėra jokių matomų ženklų. 
<blockquote>„Dangūs skelbia Dievo šlovę[ šiandien], tvirtuma byloja apie Jo rankų darbus.“(Pas 19,1)<br><br>„Jo neregimosios ypatybės- Jo amžinoji galybė ir dievystė- nuo pat pasaulio sukūrimo [ir netgi šiandien] aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami.“ (Rom 1,20)</blockquote>
Dievas nemanė, kad jis supriešina tikėjimo pagrindus, suteikdamas prisikėlusio Kristaus regėjimus pirmojoje tikinčiųjų kartoje, o vėliau, sutvirtindamas tiesos žodį ženklais ir stebuklais. 
<blockquote>„Po savo kančios Jis pateikė jiems [apaštalams] daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir kalbėdamas apie Dievo karalystę.“ (Apaš 1,3)<br><br>„ Jis [ mūsų didis išgelbėjimas], prasidėjęs Viešpaties skelbimu, buvo mums patvirtintas tų, kurie Jį girdėjo, Dievui liudijant ženklais ir stebuklais, visokiais galingais darbais ir Šventosios Dvasios dovanomis.“ (Heb 2,3-4) </blockquote>
Tai ką gi Paulius turi omenyje, kai jis sako, kad „mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu“? Kaip ir visada, atsakymas slypi kontekste. 
<blockquote>” Juk mes, esantys šioje palapinėje, dejuojame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta. Tam mus paruošęs yra Dievas, kuris davė mums Dvasią kaip užstatą. Todėl mes visada užtikrinti, žinodami, kad, kol gyvename namuose- kūne, mes nesame su Viešpačiu,— mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu“ (II kor 5,4-7). </blockquote>
Taip, Kristus kadaise buvo regimas kūniškomis akimis. Taip, jis nepriekaištingai rodė ženklus ir darė stebuklus vienu žodžiu ar palietimu. Taip, jis mirė, jis prisikėlė ir pasirodė daugeliui. Tačiau DABAR jis nebėra matomas. Dabar mes nematome jo tuo pačiu būdu. Kaip Paulius sako „kol gyvename namuose- kūne, mes nesame su Viešpačiu“. Tai reiškia, kad mes dabar jo nematome. Ir ne tik tai, šiame mūsų kūne mes dejuojame. Tai reiškia, kad mes dabar net nematome jo galybės pilno efekto mūsų gyvenime. Tačiau, Paulius mums pasakė, kad mes turime Dvasią kaip užstatą. Dvasia yra nematoma, tačiau patiriama. Tai yra mūsų paveldėjimo užstatas iki nuosavybės atpirkimo Kristaus šlovės gyriui. 

Taigi kaip dabar mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu? Mes gyvename tikėjimu, o ne regėjimu, nes praeities pagrindu, Dievo matomų darbų per Kristų pagrindu, ir nepaneigiamų šių darbų liudijimų per apaštalus pagrindu, pasitikime gyvuoju Kristumi ir ką jis yra mums pažadėjęs, nors jo dabar ir nematome. Štai kaip tai apibūdina Paulius Laiške romiečiams 8,24-25 „Šia viltimi mes esame išgelbėti, bet regima viltis nėra viltis. Jeigu kas mato, tai kam jam viltis? Bet jei viliamės to, ko nematome, tada laukiame ištvermingai.“ 

Paulius taip pat rašė: „Jūs mylite Jį, nors ir nesate Jo matę; tikėdami Jį, nors ir neregėdami, džiaugiatės neišsakomu ir šlovingiausiu džiaugsmu“ ( 1 Pet 1,8). Aš niekada nesu matęs prisikėlusio kūniškojo Kristaus. Tačiau jo Dvasia įgalino mane išvysti jo save liudijančią šlovę Biblijos liudininkuose. Kristus, kurį aš ten matau yra laimėjęs mano protą ir širdį. Taigi aš, kartu su Pauliumi laiške galatiečiams sakau: „Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu [ne regėjimu] į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane.“ 

Gyvenantis tikėjimu (šiandien) kartu su jumis, 

Pastorius John