Krikščioniška narsa

Iš Gospel Translations Lithuanian.

---

Dabartinė 16:53, 24 rugpjūčio 2009 versija

Krikščioniška narsa yra pasiryžimas kalbėti tiesą ir elgtis dorai nepaisant žemiškosios kainos, nes Dievas žada mums padėti ir Kristaus dėka mus išgelbėti. Veiksmas reikalauja narsos jeigu yra tikimybė, kad jo pasekmės bus skausmingos. Skausmas gali būti fizinis, kaip kare ar gelbėjimo operacijoje. Arba, skausmas gali būti psichologinis, toks kaip konfrontacija ar ginčas.

Narsa yra neatskiriama nuo abiejų: Kristaus tiesos skleidimo ir išsaugojimo. Jėzus žadėjo, kad Gerosios Naujienos skleidimas bus sutiktas su pasipriešinimu: „Paskui jus atiduos kankinti ir žudyti. Jūs būsite dėl manęs visų tautų nekenčiami.“(Evangelija pagal Matą 24,5). Ir Paulius mus įspėjo, kad netgi bažnyčioje ištikimybė tiesai bus iššaukta į mūšį: „Žinau, kad man pasitraukus, įsibraus pas jus žiaurių vilkų, kurie nepagailės kaimenės. Net iš jūsų atsiras tokių, kurie klastingomis kalbomis stengsis patraukti paskui save mokinius.“ (Apaštalų Darbų Knyga 20,29-30; taip pat Antrasis laiškas Timotiejui 4, 3-4).

Taigi tikram evangelizmui ir tiesos mokymui reikia narsos. Bėgimas nuo pasipriešinimo evangelizmui ar mokymui suteikia negarbę Kristui. Tai yra tokia bailio rūšis, kuris kalba tik tas tiesas, kurias yra saugu kalbėti. Štai ką apie tai sakė Martinas Liuteris: „Jeigu aš skardžiausiu balsu ir aiškiausia kalba išpažinsiu kiekvieną Dievo tiesos dalį, išskyrus tą klausimą, kurį ir velnias ir pasaulis šiuo metu yra užsipuolę, - aš neišpažįstu Kristaus, nesvarbu kaip drąsiai aš pripažįstu Kristų. Kario ištikimybė yra parodoma ten, kur vyksta aršus mūšis. O jeigu jis tvirtai stovi šalia esančiame mūšio lauke, tačiau lemiamu momentu sudvejoja, tai tereiškia tik bėgimą ir gėdą.“ (Cituota Parker T. Williamson „Standing Firm: Reclaiming Christian Faith in Times of Contraversy“, Springfield, PA: PLC Publications, 1996, 5 puslapis).

Tačiau iš kur gi mes semiamės šios narsos? Apsvarstykite šiuos patarimus.

IŠ TO, KAD MUMS YRA ATLEISTA IR MES ESAME TEISIEJI – „Nedorėlis bėga niekam nevejant, o teisusis yra drąsus kaip liūtas.“ ( Patarlių knyga 28,1) „Pamatęs jų tikėjimą, Jėzus tarė paralyžiuotajam: „Būk drąsus, sūnau, tavo nuodėmės atleistos!“.“ (Evangelija pagal Matą 9,1).

IŠ TO, KAD PASITIKIME DIEVU IR SUDEDAME VISAS VILTIS Į JĮ- „Būkite drąsūs visi, kurie pasitikite Viešpačiu, ir Jis sustiprins jūsų širdis.“ (Psalmynas 31,24; taip pat Antrasis laiškas korintiečiams 3,12).

IŠ TO, KAD ESAME PRIPILDYTI ŠVENTOSIOS DVASIOS – „Visi prisipildė šventosios Dvasios ir ėmė drąsiai skelbti Dievo žodį.“ (Apaštalų darbų knyga 4,31).

IŠ TO, KAD DIEVOS PAŽADĖJO BŪTI SU MUMIS – „Argi ne aš tau įsakiau: „Būk stiprus ir ryžtingas?“ Taigi nesibaimink ir nenuogąstauk, nes VIEŠPATS, tavo Dievas, yra su tavimi, kur tik tu eitumei!“(Jozujos knyga 1,9).

IŠ TO, JOG MES ŽINOME, KAD TAS, KURIS YRA SU MUMIS, YRA GALINGESNIS UŽ PRIEŠINIKĄ – „Būkite drąsūs ir stiprūs... nes su mumis yra daugiau, negu su juo: su juo yra kūno ranka, o su mumis ¬Viešpats, mūsų Dievas, kad padėtų mums ir kovotų mūsų kovas.“ (Antroji kronikų knyga 32, 7).

IŠ TO, KAD ESAME TIKRI, KAD DIEVAS YRA VISAGLIS VISUOSE MŪŠIUOSE – „Būk narsus! Būkime drąsūs dėl savo tautos ir dėl savo Dievo miestų! Tedaro VIEŠPATS, kas gera jo akyse!“ (Antroji Samuelio knyga 10,12).

IŠ MALDŲ – „Dieną, kurią šaukiausi, išklausei, stiprybės suteikei mano sielai“ (Psalmynas 138,3; taip pat Laiškas efeziečiams 6, 19-20).

IŠ KITŲ PAVYZDŽIO – „Dauguma brolių Viešpatyje, mano pančių paakinti, imasi drąsiau skelbti Dievo žodį.“ (Laiškas filipiečiams 1,14).

Trokštantis tvirtai stovėti su jumis,

Pastorius John