Keturi būtini dalykai norint gerai baigti bėgimą

Iš Gospel Translations Lithuanian.

---

Dabartinė 16:54, 24 rugpjūčio 2009 versija

2007 m. Nacionalinė Konferencija

Šie konspektai buvo sudaryti pranešimo metu

Keturi būtini dalykai norint gerai baigti bėgimą

Paulius ištvėrė iki pabaigos, tačiau iš to, ką mes žinome, Demas neišsilaikė ( 2Tim 4,7,10), nors kažkada jis ir buvo bendražygis ( Fil 1,24). Tai yra blaivinanti mintis, nes daugelis iš mūsų vis dar yra tokie jauni. Skyrium nuo Dievo gailestingumo, nė vienam iš mūsų nėra garantuota gerai užbaigti bėgimą. Kaip galime mes, lyg Paulius, ištverti su Dievo malone?

1) Kasdien skirdami laiko asmeniniam susikaupusiam bendravimui su Dievu.  Šis laikas turi būti skiriamas kasdien arba mes užtiksime save lėtai slenkančius klaidinga kryptimi. Laikas, kurį praleidžiame su Dievu, turi ugdyti mumyse meilę Dievui, kuri pralenkia pagundą pamilti šį pasaulį. Būtų gerai turėti planą, tačiau ir tas planas privalo mus vesti pas patį Dievą.

2) Kasdien įsisavindami evangeliją. Evangelija yra skirta nusidėjėliams.  Prieš leidžiant laiką Dievo draugijoje mes turime pas Jį ateiti kaip muitininkas, kuris meldėsi „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!“, ir pasitikėti vien tik Dievu, kad Jis mus padarys teisiais. Vien tik tai mums suteiks drąsos prisiartinti prie Dievo ir būti Jo draugijoje. Jeigu mes neįsisavinsime evangelijos kasdien, savo elgesį pradėsime laikyti dvasingumo pagrindu. Tai galiausiai mus prives prie išdidumo arba nevilties. Tačiau kasdienis priminimas, kad esame nusidėjėliai, ir kad tik su Dievo malone buvome aprengti Kristaus teisumu, mus aprūpins tikra ir tyra motyvacija toliau sekti Jėzumi ir atsisakyti geidulio mylėti šį pasaulį. Mes turėtumėme sunkiai dirbti ne todėl , kad siekiame Dievo palankumo, bet todėl, kad turime Jo palankumą.

3) Kasdien skirdami save kaip gyvą auką Dievui. Laiškas romiečiams 12,1.   Senojo Testamento auka, apie kurią užsimena Paulius, kunigų buvo atnašaujama kasdien. Jis perteikia tos aukos reikšmę Naujojo Testamento tikintiesiems. Mūsų kūnai yra mums duoti skolon iš Dievo ir mes turime kasdien pašvęsti Jam save iš naujo. Lygiai taip pat kaip Paulius maldavo Filemono (Fil 1,8-10), nors ir turėjo teisę jam įsakyti, lygiai taip pat jis maldauja ir mūsų atsiduoti Dievui. Gryna nuostaba Dievo malonės atžvilgiu turėtų mumyse savaimingai sukelti norą pasišvęsti Jam. Mes tai ir darysime, jeigu kasdien mėgausimės Dievo meile.

4) Tvirtai tikėdami Dievo visagalybe ir Jo meile. Raudų knyga 3,37-38.   Gyvenimas yra kupinas skausmo dėl natūralių priežasčių ir dėl kitų žmonių piktos valios. Tačiau Dievas yra visagalis viso tokio blogio atžvilgiu ir –tikėjime- mes galime už jį dėkoti. Dievas panaudoja blogio sukeltą skausmą, kad taptumėm panašūs į Kristaus atvaizdą, ir niekad mūsų nepaliks ir nepamirš. Evangelija ir Dievo pažadai niekada neapvils ir Dievas jų iš mūsų niekada neatims.