Kai Dievas ir krikščionys brangina Kristų, 1 dalis

Iš Gospel Translations Lithuanian.

Kristaus branginimas yra visų pirma tai, ką savo širdyje atlieka Dievas Tėvas. Tuomet Šventoji Dvasia jį išlieja į mūsų širdis, kad Kristaus branginimas būtų mūsų širdžių veiksmas. Paskui jį skleidžiame kitiems Dvasios galia. O vėliau jį palaikome bibliniuose organizmuose, vadinamuose bažnyčiomis. Apžvelkime šias keturias patirtis: šįkart dvi ir dvi kitą kartą.

Pirma—visų pirma—Dievas Tėvas brangina Kristų.

Teiginys „Dievas yra meilė“ turi daugiau nei vieną reikšmę. Viena iš reikšmių yra ta, kad nuo amžinybės (štai ką turiu omenyje sakydamas „visų pirma“) Dievas mylėjo savo visuomet egzistuojantį Sūnų. Niekada nebuvo laiko, kai Sūnaus nebuvo ir jis nebuvo Dievas. Jis visada buvo „Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas” (Hebrajams 1:3). Kadangi Dievas Tėvas yra tobulas, jis tobulai myli tai, kas tobulai miela. Pirma—visų pirma—Tėvo meilė buvo jo meilė savo paties šlovei visiškai atspindėtoje ir atvaizduotoje jo Sūnuje. Sūnus nesukurtas. Jis nepadarytas. Jis yra prieš visus amžius gimęs iš Tėvo. Kol buvo Tėvas, visuomet buvo ir gimęs, branginamas Sūnus.

Melsdamasis Jėzus tarė Tėvui: „nes pamilai mane prieš pasaulio įkūrimą,“ o paskui jis Tėvo prašė: „kad meilė, kuria mane pamilai, būtų juose ir aš būčiau juose“ (Jono 17:26). Dievas visą amžinybę visiškai gėrėjosi savo Sūnaus šlove. Jis brangino savo Sūnų. Štai kokia yra meilė amžinai vertai būtybei. Tai branginimas. Tai ne gailėjimasis, užjautimas, gailesčio rodymas ar poreikių tenkinimas. Šitaip mylime vargstančią būtybę, o ne Dievą. Taigi pirma—visų pirma—Kristaus branginimas yra toks, kaip jį brangino Dievas nuo visos amžinybės.

Antra, Kristaus branginimas yra tai, ką Šventoji Dvasia išlieja į mūsų širdis, kad Kristaus branginimas būtų mūsų širdžių veiksmas.

Šventoji Dvasia visuomet buvo nuo visos amžinybės kylanti iš Tėvo ir Sūnaus. Ji nėra kūrinys. Ji – ne Sūnus ir ne Tėvas. Bet visa tai, kas jie yra savo dieviškąja prigimtimi, yra ji. Galima apie tai galvoti šitaip: taip, kaip nuo amžinybės Tėvas brangino Sūnų ir kaip Sūnus brangino Tėvą, Dvasia buvo Asmuo atspindintis dieviškąjį branginimo veiksmą. Dvasios esybė ir Asmenybė tęsiasi, kai Tėvas ir Sūnus vienas kitą brangina. Kol nuo amžinybės buvo Tėvas ir Sūnus, iš jų kilo Dvasia kaip Asmuo, kuris yra jų vienas kito branginimas.

Taigi, kai Dvasia yra išsiųsta naujai misijai po Kristaus prisikėlimo, jos tikslas buvo pažadinti ir sustiprinti Kristaus branginimo patirtį. Jėzus sakė, kad kai Dvasia ateis, „[ji] toliau liudys apie mane“ (Jono 15:26). „Ji pašlovins mane“ (Jono 16:14). Tai reiškia, kad ji Kristų parodys šlovingą jo žmonių širdims. Ji parodys ir leis patirti jį kaip lobį.

Prieš tai, kol nupuolusieji žmonės gali branginti Kristų, jie turi gimti iš naujo. Tai yra, jiems reikalinga nauja dvasinė prigimtis, kuri sugeba Kristų matyti kaip lobį. Tai įvyksta per Dvasią: „jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo karalystės“ (Jono 3:3). Taigi, tikras, nuoširdus garbinimas vyksta tada, kai Dvasia mus paspartina atgimti iš naujo ir įgalina mus triumfuoti Kristaus beribėje vertėje. Todėl Paulius teigia, kad krikčionys yra žmonės, kurie „tarnauja Dievui jo Dvasia, didžiuojasi Kristumi Jėzumi“ (Filipiečiams 3:3). Per savo Dvasią Dievas „sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide“ (2 Korintiečiams 4:6). Tai reiškia, kad Dievo Dvasia mus įgalino branginti Kristų kaip amžinai vertingą Dievo atvaizdą.

Prieš tai, kol Kristaus branginimą skleidžiame kitiems (tą aptarsime kitą kartą), Dievas su mumis dalinasi per savo Dvasią leisdamas save patirti. Štai ką reiškia tapti krikščionimi. Mes iš tamsos pereiname į šviesą ir iš mirties į gyvenimą. Kristus ir yra ta šviesa ir gyvenimas. Kristaus branginimas yra įrodymas, kad esate prikeltas iš mirties su Kristumi ir atgimęs iš Dievo Dvasios.

Per šias Kalėdas, pamatykite ir mėgaukitės lobiu – Kristumi. Todėl prisiminkite, kad Dievas Tėvas brangino Kristų virš visko nuo visos amžinybės. O Šventoji Dvasia buvo siųsta, kad įgalintų mus pamatyti Kristaus tikrąją vertę.

Pastorius Džonas